Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>D. Rikardas apie darbo užmokestį veikale "Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

D. Rikardas apie darbo užmokestį veikale "Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai"

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. D. Rikardas apie darbo užmokestį veikale "Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai". Darbo užmokestis ir pragyvenimo sąlygos. Darbo užmokestis ir kapitalas. Darbo užmokestis ir pinigų vertė. Darbo užmokestis ir įstatymai. Darbo užmokesčio reguliavimas. Darbo užmokestis ir renta. Darbo užmokestis ir auksas. Darbo užmokestis ir įstatymai. D. Rikardo darbo užmokesčio teorijos ryšys su kitomis koncepcijomis. Išvados.

Ištrauka

Dėl gyventojų gausėjimo grūdų poreikis viršijo pasiūlą, ir kviečių bušelio kaina pakilo keturgubai. Kylant kainoms, didėjo ir žemės ūkio pelnas. Štai Rytų Lotijos (East Lothian) fermoje, Škotijoje, pelnas ir renta kartu sudarė 56% investuoto kapitalo; kitoje trijų šimtų akrų fermoje, tipiškame vidutinio dydžio ūkyje - pelnas 1790 m. buvo 88 sv.st., 1803 m. - 121 sv.st., o dar po dešimties metų - 160 sv.st. Apskritai visoje šalyje žemės renta per 20-25 metus padidėjo mažiausiai dvigubai. Javams taip smarkiai brangstant, verslūs prekeiviai ėmė pirkti kviečius bei kukurūzus užsienyje ir gabenti juos į šalį. Savaime suprantama, kiekvienam žemės savininkui tai kėlė rimtą nerimą. Aristokratijai žemės ūkis buvo ne vien gyvenimo būdas, bet ir verslas, didelis verslas.
Štai kodėl į pigių užjūrio grūdų srautą negalėjo būti žiūrima abejingai. Žemvaldžių laimei, priemonės kovai su tokia gresiančia bėda buvo čia pat, po ranka. Viešpataudami parlamente, dvarų savininkai paprasčiausiai apsišarvavo juos ginančia teisine protekcionizmo sistema. Jie išleido Grūdų įstatymus, kuriais nustatė paslankias muitų rinkliavas įvežamiems javams. Kuo mažesnė įvežtinių javų kaina, tuo didesnis muitas. Šitaip buvo sukurtas būdas neįsileisti į Anglijos rinką pigių kviečių.
Bet atėjus 1813 metams, padėtis pasidarė nebevaldoma. Vienu metu sutapo prastas derlius ir karas su Napoleonu, ir javų kainos pakilo iki badmečio lygio. Kviečiai buvo pardavinėjami jau po 117 šilingų už kvoterį (tradicinis anglų grūdų saikas: kvoterį sudarė 8 bušeliai), maždaug 14 šilingų už bušelį ( tradicinis anglų grūdų ir vaisių saikas: maždaug 36,4 litro, jį sudarė 8 galonai). Taigi bušelis kviečių kainavo dukart tiek, kiek darbininkas uždirbdavo per savaitę (kad geriau įsivaizduotume, palyginkime tai su aukščiausia kviečių kaina Amerikoje ligi šio amžiaus aštuntojo dešimtmečio: 3,50 dolerio už bušelį 1920 metais, kai vidutinis savaitės atlyginimas sudarė tais metais 26 dolerius). Nėra abejonių, tai buvo fantastiška grūdų kaina, ir šaliai iškilo gyvybinis klausimas, ką daryti. Parlamentas gerai ištyrė padėtį ir padarė išvadą, kad muitai užsienio javams turi būti dar padidinti. Samprotaujama buvo taip: padidėjusios kainos ims veikti kaip paskata, po kurio laiko padidės kviečių auginimas Anglijoje.
Šito pramonininkams buvo jau per daug. Priešingai nei žemės savininkai, kapitalistai geidė pigių grūdų, nes nuo maisto kainų labai priklausė atlyginimai, kuriuos jie turėjo mokėti darbininkams. Pramonininkai kovėsi dėl pigesnio maisto ne dėl humanistinių motyvų. Žymus Londono bankininkas Aleksanderis Baringas parlamente pasakė, kad "samdomajam darbininkui tas pats, ar kaina bus 84, ar 105 šilingai už kvoterį, jis turės duonos riekę ir pirmuoju, ir antruoju atveju". Baringas tuo norėjo pasakyti, kad ir kokia būtų duonos kaina, darbininkas turės gauti atlyginimą, pakankamą nusipirkti duonos, bet vien tik duonos. 0 tiems, kurie moka mokesčius nuo samdos sumų ir siekia pelno, yra didelis skirtumas, ar grūdai - ir atlyginimai - kainuoja daug, ar mažai.
Nesunku suprasti, kodėl Rikardo, rašęs pačiame to krizės laikotarpio viduryje, į ekonomikos problemas žiūrėjo kitaip ir daug pesimistiškiau negu Smitas. Smitas žvelgė į pasaulį ir matė jame didelę santarvę, Rikardo regėjo aštrų konfliktą. "Tautų turto" autoriui buvo pakankamai argumentų tikėti, kad Apvaizda kiekvieną apdovanos jam derama dalimi, o Rikardo, rašiusiam puse amžiaus vėliau, ne tik visuomenė buvo suskilusi į nesutaikomas grupes, bet rodėsi neišvengiama, kad ir teisusis konflikto laimėtojas - sunkiai triūsiantis pramonininkas - praloš. Mat Rikardo buvo įsitikinęs, jog vienintelė klasė, kuri tikrai gali turėti naudos iš visuomenės pažangos, yra žemvaldžiai, kol jie dar gali valdyti grūdų kainas.
"Žemvaldžių interesai visada yra priešingi bet kurios kitos visuomenės klasės interesams", - rašė Rikardo 1815 metais, ir čia vienareikšme išvada nepaskelbtasis karas buvo pripažintas lemiama stiprėjančios rinkos sistemos politine kova. Atvirai apibrėžus tokį priešiškumą, galutinai išnyko nepagrista viltis, kad šis pasaulis galėtų būti geriausias iš visų įmanomų. Dabar atrodė, kad jei visuomenė nenuskendo Maltuso numatytame tvane, ji bus suplėšyta į gabalus Rikardo klastingų judančių laiptų.
Kas dar nebuvo galutinai prislėgtas Maltuso raginimų, galėjo kreiptis į Rikardo. Iš pirmo žvilgsnio jo pasaulis - bent jau po Maltuso - nebuvo toks bauginantis. Rikardo visuomenės charakteristika, pateikta 1817 m. išleistuose "Politinės ekonomijos principuose (Principles of Political Economy)", yra sausa, santūri ir koncentruota; čia nei su žiburiu nerasi gyvenimo, jo sodrių detalių, taip būdingų Smitui. Rikardo knygoje nėra nieko, išskyrus abstrakčius esminius teiginius, kuriuos dėsto intelektualas, susitelkęs ties kur kas pastovesniais dalykais nei nuolat besikeičianti kasdienio gyvenimo tėkmė. Tie teiginiai tokie fundamentalūs, paprasti, neišgražinti ir proporcingi, kokios yra Euklido tezės, bet, skirtingai nuo grynų geometrinių išvadų visumos, ši sistema žmogiška, nes tai yra tragiška sistema. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-29
DalykasEkonominės teorijos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis35.57 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDoc. dr. J. Urbonas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word D. Rikardas apie darbo uzmokesti veikale Politines ekonomijos ir apmokestinimo principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Doc. dr. J. Urbonas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą