Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>J. Commons'o teisinės ekonomikos teorija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

J. Commons'o teisinės ekonomikos teorija

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Prielaidos. Institucionalizmo samprata. Transakcijos. Institucionalizmas. Išvados.

Ištrauka

XX amžiaus pradžioje pasirodė nauja ekonominė teorija – instucionalizmas. Šios teorijos pagrindiniai teoretikai buvo Thorstein Veblen`as, John`as Rogers`as Commons`as ir Wesley Clair`as Mitchell`as. Visi jie kalbėjo apie valstybės įsikišimą į ekonomiką. T. Vebleno manymu, ekonomikos pagrindas yra susijęs su psichologiniais veiksniais, jo pažiūros buvo daugiau pesimistiškos, tačiau aš analizuosiu labiau optimistišką J. Commons`o teoriją. J. Commons`as daugiau dėmesio skyrė teisinėms kategorijoms, juridinėms institucijoms, lemiančioms, jo manymu, ekonomikos vystymąsi.
Pagrindinė tyrimo problema išanalizuoti kaip vertinama teisinės ekonomikos teorija.
Tyrimo objektas yra institucionalizmas.
Šio tyrimo tikslas yra atskleisti J. Commons`o teisinės ekonomikos teorijos koncepciją.
Tyrimo uždaviniai:
• apibūdinti pagrindines sąvokas;
• išnagrinėti transakcijų sampratą;
• išanalizuoti J. Commons`o teisinės ekonomikos nuostatas.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.
Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš įžangos, trijų skyrių ir išvadų. Pirmame skyriuje analizuojamos pagrindinės šios teorijos sąvokos, kaip jas supranta J. Commons`as ir kuo jo požiūris skiriasi nuo kitų institucionalizmo teoretikų. Antrame skyriuje nagrinėjama transakcijų samprata. Trečiame skyriuje analizuojamos pagrindinės J. Commons`o teisinės ekonomikos teorijos nuostatos. Toliau pateiktos išvados ir naudoti šaltiniai.


J. Commons`as kritikavo neoklasikinę ekonominę teoriją. Ekonomistas užfiksavo šios teorijos prielaidų nepakankamumą, dėl to jos prognozė neatitiko realybės. Todėl J. Commons`as savo teisinę ekonomikos teoriją papildė tokiomis prielaidomis:
Informacijos nepakankamumo veiksnys. Kaip žinome, tobulojoje rinkoje buvo visiško informacijos prieinamumo prielaida. Tačiau nors truputi sudėtingesnei rinkai ši prielaida netinka, o reali rinka tokia ir yra. T. y. realioje rinkoje žmogus nežino visos informacijos apie visus jos objektus. Vieni žino daugiau ir jie laimi, kiti mažiau ir tie pralaimi. Tokiai rinkai netinka ir pusiausvyros modelis, kuris yra sudarytas pilnos informacijos pagrindu. Juk rinkos prognozei reikalinga ne statistinė, o dinaminė pusiausvyra, t. y. reikia parodyti kokia pusiausvyra bus po savaitės, mėnesio ar po kelerių metų.
Lūkesčių veiksnys. Akivaizdu, kad žmonės prieš darydami kažkokius ekonominius veiksmus atsižvelgia visų pirma į informacijos nepakankamumą, o antra, laukia kažkokių veiksmų kitų rinkos dalyvių jų atžvilgiu.
Klasikiniu pavyzdžiu gali būti rinkos dalyvių domėjimasis koks bus lito kursas dolerio atžvilgiu tam tikru laiko momentu, kad po to aktyviai žaistų kursų skirtumu. Tai grynas prognozavimas, nesusijęs su jokių materialių objektų judėjimu. Su lūkesčiais apskritai yra susijęs kiekvienas ekonominis veiksmas.
Lūkesčių mechanizmo pagrindas yra informacijos nepakankamumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-02
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis30.48 KB
AutoriusWiktoria
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word J. Commonso teisines ekonomikos teorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą