Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Rinkos ekonomikos modeliai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rinkos ekonomikos modeliai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Santrauka. Įvadas. Apie rinkos ekonomiką. Bendros žinios apie rinkos ekonomiką. Rinkos ekonomikos tipai. Rinkos ekonomikos sistemos trūkumai. Neapibrėžtumai. Socialinė rinkos ekonomika. Amerikietiškasis modelis. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonominės padėties ypatumai. Karinio finansavimo klausimas. Industrinė politika. Smulkių firmų vaidmuo. Amerikos ekonomikos augimo paslaptys. B. Clintono ekonominė politika. Valstybės vaidmuo, jos ekonominės funkcijos. Japoniškasis modelis. Bendruomenė bei akcinė visuomenė Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Santykis su rinka (lyginimas su JAV). Japoniškojo modelio ypatumai. Nacionalinių savitumų įtaka ekonomikai. Nedidelių įmonių privalumai. Vokiškasis modelis. Vokietija – socialinės rinkos ekonomikos modelis. Perėjimas į rinkos ūkį po VFR ir VDR susijungimo. Ekonominis šokas. Išeities iš jo ieškojimas. Švediškasis modelis. Mažos kompanijos – išeitis iš ekonominio nuopuolio. Pramonės struktūros keitimas. Pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje. Švediškasis mentalitetas. Amerikietiškojo ir japoniškojo modelių palyginimas. Amerikietiškojo ir švediškojo modelių palyginimas. Išvados.

Ištrauka

Tikrovėje ekonomikoje pasireiškia didesnė ar mažesnė intervencija, taigi rinkos ekonomika grynu pavidalu realiai egzistuoti negali. Atskirose valstybėse, kurios remiasi rinkos ekonomika, yra vienokių ar kitokių pokyčių, savitumų. Dėl to kiekvienos šalies ekonomiką galima vadinti jos modeliu.
Svarbiausių rinkos ekonomikos veikimo sąlygų esmė - tai atskiro asmens laisvė (bei sugebėjimas) užsiimti ekonomine veikla ir kuo geresnė šios laisvės apsauga nuo pažeidimų. Esminis laisvos rinkos ekonomikos pagrindas yra privati nuosavybė, o privaloma egzistavimo sąlyga - konkurencija. Tik ji užtikrina decentralizuotą valdymo struktūrą, kuri yra pagrindinis rinkos ekonomikos elementas.
Amerika laikoma rinkos ekonomikos etalonu. JAV ekonomikos sistema remiasi privačia nuosavybe, kainų sistema ir konkurencija. Kertiniu nacionalinės techninės politikos akmeniu yra smulkaus verslo plėtojimas, nedidelės įmonės, kurios puikiai įsikomponavo rinkos ūkio sistemoje. Jos yra mobilios ir konkurencijos sąlygomis, kai lemiamas faktorius yra asortimento atnaujinimo tempas, tik mažos įmonės pajėgia greitai keisti produkciją. Konkurencija pakeitė kompanijas, valdžia joms suteikė veiksmus, laisvę ir jos transformavosi. B.Clintonas pamažu kūrė savitą industrinę naujosios ekonomikos politiką, pagrįstą žiniomis. Anksčiau nei daugelis politikų ir ekonomistų jis suvokė, kad Amerikos ekonomikos jėga - derinti mokslo pasiekimus, technologines naujienas ir išsimokslinimą. Dabartinis JAV ekonomikos klestėjimas akivaizdžiai rodo, kad, norint plėtoti šalies ekonomiką, reikia išlaikyti makroekonominį stabilumą, tinkamai sudaryti biudžetą, plėsti pasaulinę prekybą, skatinti konkurenciją ir naikinti monopolijas komunikacijų srityje. Vyriausybė turi vykdyti aktyvią pramonės ir finansų politiką.
Japonijoje, panašiai kaip ir JAV, gamybos priemonės priklauso žmonėms ir verslams. Išteklius skirsto rinkos jėgos. Psichologinėje japonų sanklodoje giliai įsišaknijo grupinė laikysena, polinkis į kolektyvinius veiksmus, individualizmo neigimas. Japonų auklėjimo ir švietimo sistema formuoja ne specialistą, o darbuotoją su tam tikromis moralinėmis savybėmis, tam tikromis elgesio normomis ir tam tikru žinių lygmeniu. Japonų kompanijose daug dėmesio skiriama teisingam pelno paskirstymui tarp darbuotojų ir valdytojų. Kolektyviškumo principas buvo efektyvus: stiprino "atsidavimo firmai dvasią", o tai padėjo įveikti prieštaravimus tarp darbo ir kapitalo. Tai veiksnys, garantuojantis aukštą japonų ekonomikos efektyvumą.
Dabar net 99% šalies įmonių priskiriamos smulkių ar vidutinių kategorijai. Jose dirba 78% Japonijos darbo jėgos. Nedidelės įmonės net sudėtingu laikotarpiu sugeba dirbti lanksčiai ir kūrybingai, joms lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų. Vyriausybinė mažų ir vidutinio dydžio įmonių agentūra stengiasi kuo galėdama paremti jų pastangas.
Vokietija teikiama socialinės rinkos ekonomikos pavyzdžiu. Toks modelis veikė ilgai ir sėkmingai. Tik paskutiniojo XX a. dešimtmečio pradžioje ši politika pasirodo esanti pernelyg išlaidi. Vokietija konstatuoja nebegalėsianti tiek daug skirti socialinėms reikmėms. Susijungus dviems Vokietijos nelygiavertėms dalims, ją ištiko ekonominis šokas (1999 m. nedarbas išaugo iki 11%), nes padidėjo valstybės išlaidos buvusios Rytų Vokietijos paslaugų sferos įstaigoms remti. Tai savo ruožtu padidino mokesčius ir valstybės skolą. Problemų kyla ir dėl per didelio valstybės reguliavimo, darbo jėgos nelankstumo ir dėl per didelių socialinės paramos išmokų. 1999 m. paskelbtas priemonių planas biudžetui apkarpyti ir mokesčiams bei pensijoms reformuoti. Tai leistų sutaupyti per metus 4,3 mlrd. dolerių, būtinų valstybės skolai mažinti ir ekonomikos augimui spartinti.
Švedijoje svarbiausias žingsnis, norint išeiti iš ekonominio nuopuolio, prasidėjusio 1990 m., - mokesčių reforma. Suprantama, kad naująją sistemą reikia orientuoti į pasaulinį modelį. Svarbiausias dalykas - pajamų mokesčio mažinimas ir perėjimas prie kapitalo apmokestinimo sistemos. Tai leistų laisvai atsikvėpti mažoms kompanijoms, atvertų joms naujas augimo galimybes. Dėl krizės pradėta "karpyti" įprastinė socialinės apsaugos sistema.
"Švediško socializmo" sąvoka apima ne tik ypatingą politiką ir ekonomikos struktūrą, bet ir savitą mentalitetą. Švedijoje pirmenybė skiriama techniniam, o ne klasikiniam išsilavinimui. Visos Švedijos mokyklos aprūpintos puikia šiuolaikine technika. Švedams kultūra - nebūtinas glaistas ant materialinio egzistavimo. Universitetinis išsimokslinimas Švedijoje nėra populiarus. Svarbiausia - žmogaus politinė ar profesinė patirtis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-11
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai23
Dydis47.23 KB
Autoriuslaurytuzyte
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasD. Jogailienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rinkos ekonomikos modeliai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 30 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • D. Jogailienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą