Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Austrų psichologinė mokykla
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Austrų psichologinė mokykla

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Austrų psichologinė mokykla. Maržinalizmo pirmtakai. Pirmasis maržinalizmo revoliucijos etapas: subjektyvistinė psichologinė ir matematinė mokykla. Karlo Mengerio (1840-1921 m.) gyvenimo kelias. Friedrichas von Vieseris (1851-1926). Eugenijus von Bohm-Baverkas (1851-1914). Ekonomikos teorija. Ribinio naudingumo teorija. Gamybinių gėrybių teorija. Psichologinė procento teorija. Išvados.

Ištrauka

Paskutiniuose XIX a. dešimtmečiuose klasikinės politinės ekonomijos teoriją pakeičia maržinalizmas. Pats pasikeitimas buvo įvertintas kaip mokslinis perversmas ir pavadintas maržinalizmo revoliucija. Šios krypties šalininkai pagrindiniu politinės ekonomijos uždaviniu pripažįsta ne objektyvių, "natūralių" dėsnių tyrimą, o ūkininkaujančių subjektų su jų įvairiapuse patirtimi veiklos suvokimo analizę. Politinė ekonomija tampa ekonominės elgsenos mokslu, tiriančiu ekonominės veiklos motyvus, žmonių interesus.
Tokie teorijos pokyčiai aiškintini tuo, kad ekonominės elgsenos motyvacijoje didelį vaidmenį turi psichologiniai žmonių veiksniai tokie kaip skirtingi polinkiai, jų norai bei lūkesčiai. Ekonominės analizės psichologizavimas yra ekonomikos teorijos naujos krypties skiriamasis bruožas, todėl ši kryptis laikoma subjektyvistine srove.
Maržinalizmas – ekonomikos teorija, pagrįsta ribinės analizės ir mažėjančio naudingumo principu bei jų taikymu mikroekonomikos ir makroekonomikos lygiuose, kada esant ribotiems ištekliams maksimizuojamas vartojimo efektas. Svarbiausia maržinalistinės analizės priemonė yra žmogaus "racionalaus elgesio" principas, vertinantis ekonominius sprendimus pagal naudą ir netektį. Maržinalizmas remiasi ir pamatiniu ekonominės teorijos metodologijos principu – išteklių retumu ir ribotumu, kai tuo tarpu žmogaus poreikiai yra neriboti. Ūkinės veiklos pagrindinis uždavinys – surasti būdus, kaip maksimizuoti vartojimo efektą ribotų išteklių atžvilgiu, naudojantis alternatyvumo principu. Pagal tai kuriamas subjekto, priimančio ribotų išteklių panaudojimo alternatyvųjį sprendimą, optimalios elgsenos modelis, kaip maksimizuojamas veiklos rezultatas.
Metodologijos naujovė buvo ta, kad subjekto optimalios elgsenos analizei pirmą kartą panaudotas matematinis ribinių dydžių metodas. Ribinių dydžių ir atitinkamų ekonominių kategorijų (ribinis naudingumas, ribiniai kaštai, ribinės pajamos, ribinis pelnas ir kt.) taikymas įgalino maržinalistus parodyti, kad bet kokio ekonominio sprendimo pagrindą sudaro racionalus pasirinkimas, besiremiantis būtinomis ribinėmis sąnaudomis ir ribinėmis pajamomis, kurios turi būti lygios, įgyvendinant tą sprendimą.
Maržinalizmo revoliucija turėjo du etapus. Pirmasis etapas apėmė XIX a. 7-8 dešimtmečius, kada buvo iškeltas ekonominės analizės maržinalizmo idėjos. Antrasis etapas prasidėjo XIX a. pabaigoje, kada maržinalizmas atsisakė subjektyvaus psichologinio požiūrio, perėmė klasikinę politinę ekonomiją ir teorija įgavo neoklasikinės ekonomikos teorijos pavadinimą.


Ribinės analizės pradininkais ir pagrindų kūrėjais laikomi J. Tiunenas, kuris buvo aristokratas dvarininkas, parašęs veikalą "Izoliuota valstybė žemės ūkio ir nacionalinės ekonomikos atžvilgiu" (1826), ir H. Gosenas, teisininkas, išleidęs knygą "Visuomenės gyvenimo dėsnių ir iš jų išplaukiančių žmogaus veiklos taisyklių vystimasis" (1854).
J. Tiunenas sukūrė pirmąjį ekonominį – matematinį sąlyginio (idealaus) valstybės ūkio ekonominių procesų modelį. Jis, panaudojęs mažų prieaugių ir ribinių situacijų metodą, atskleidė rentos dydžio mechanizmą, kuris veikia esant nevienodam žemės sklypo atstumui nuo gamybos vietos iki produkcijos pardavimo rinkos. Kita J. Tiuneno idėja buvo gamybos veiksnių pakeičiamumas. Jis įrodė, kad didžiausios grynosios pajamos gaunamos tada, kada gamybos ribinių kaštų visuma lygi kiekvieno veiksnio grąžos ribiniam vertingumui. Ribinį našumą J. Tiunenas suprato kaip ribinį grąžos vertingumą, t.y. papildomai gautą išleidžiamos produkcijos kiekį, įtraukus į gamybą papildomą kurio nors gamybos veiksnio kiekį, esant kitiems veiksniams nekintant.
H. Gosenas tyrinėjo protingo egoizmo, naudos ir netekčių subjektyvaus palyginimo, pasitenkinimo ir kančios principus. Jis suformulavo du dėsnius:
1. mažėjančio ribinio naudingumo, kuris suprantamas kaip papildomai suvartotos gėrybės vieneto teikiama mažėjanti nauda, principą;
2. Esant ribotam naudojamų gėrybių kiekiui, didžiausias poreikių patenkinimas pasiekimas tada, kai kiekvienos gėrybės teikiamo pasitenkinimo intensyvumas yra vienodas.
H.Gosenas suformulavo darbo sunkumo ribinio mažėjimo ir subjekto racionalios elgsenos principus, pagal kuriuos žmogus, siekdamas neribotai didinti pasitenkinimą, turi paskirstyti savo jėgas ir laiką taip, kad darbo sunkumo ribinis prieaugis būtų lygus darbo produkto ribiniam prieaugiui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-04
DalykasEkonominės teorijos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis41.18 KB
Autoriusvoras
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMartysius
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Austru psichologine mokykla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Martysius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą