Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nacionalizmas (2)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Nacionalizmas. Rytų ir Vakarų nacionalizmas. Turto ir galios santykis. Fašizmas. Iškiliausios asmenybės. Vokiečių istorinė mokykla. Šiuolaikinio nacionalizmo apraiškos. Modernizavimas ir nacionalizmas. Kultūrų konfliktai. Nacionalizmas versus Kosmopolitizmas.

Ištrauka

Ideologija (graikiškai - idėjų mokslas) tai pasaulėvaizdis, kurį vienija kokia nors idėja. Marksistinėje tradicijoje ideologija yra sąvoka naudojama paaiškinti kaip vidinė kultūros struktūra leidžia valdžią turinčiai grupei išlaikyti maksimalią kontrolę su minimaliu konfliktu.
Nacionalizmas yra ideologija, vienu metu atsiradusi keliose Europos valstybėse XIX a. Kai kurių mokslininkų teigimu, nacionalizmo negalima laikyti ideologija, kadangi jis neturi nuoseklaus ir savito idėjų rinkinio, o pagrindines savo idėjas skolinasi iš kitų ideologijų. Manantys priešingai teigia, kad nacionalizmas visose šalyse turi panašią struktūrą, nes nacionalizmo naratyvai yra mėgdžiojami, nors patiems nacionalistams tai sunku pripažinti. Unikalią nacionalizmo kaip ideologijos šerdį sudaro tokie teiginiai:
• pasaulis yra padalintas į tautas;
• kiekviena tauta turi teisę spręsti savo pačios likimą;
• tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis.
Nacionalizmas išlieka svarbia XXI a. ideologija, nors jau nuo XX a. vidurio buvo pranašaujamas šios ideologijos galas, silpstant tautinėms valstybėms, stiprėjant globalizacijai.
Vakarų pasaulyje "nacionalizmo" sąvoka dažnai vartojama gana neutraliai, norint nurodyti asmens lojalumą tam tikrai tautai.
Yra daug įvairių nacionalizmo apibrėžimų. Nacionalizmas siekia savo tautos nepriklausomybės, vienybės ir klestėjimo. Nacionalizmui būdingiausias teiginys – tautos ir valstybės sienos turi sutapti. Iš čia atsiranda mažumų klausimai, asimiliacija. Nacionalinėje valstybėje, apie kurią svajoja nacionalistai, mažumos tampa problema. Dėl įsitikinimo, kad kiekviena tauta turi turėti "savo" valstybę politiškai nacionalizmas dažnai susijęs su išsivaduojamaisiais judėjimais.
Priklausymas tautai nacionalistų požiūriu nėra pasirinktinas dalykas - jis atsiranda kartu su gimimu, todėl tautinį identitetą galima prarasti, tačiau negalima jo pasirinkti.
Nacionalistinės partijos paprastai priskiriamos dešiniajam partijų spektro sparnui. Kraštutinė nacionalizmo forma vadinama šovinizmu.


1.1. Rytų ir Vakarų nacionalizmas
Dalyje teorinių darbų apie nacionalizmą pabrėžiama, kad nacionalizmas kaip ideologija ir judėjimas turėtų būti skirstomas į vakarietiškąjį, kuriam labiau būdingas tapatinimasis su valstybe, ir Rytų Europos, kuris esą stipriai įtakotas vokiečių filosofo J.G.Herderio idėjų, kuris pabrėžė individų priklausymą etniniu ir kalbiniu pagrindu apibrėžtai tautai (Volk). Kitos teorijos šį skirstymą neigia, nurodydamos jo schematiškumą. Pasak šių autorių tiek vakarietiškajam, tiek rytietiškajam nacionalizmui priskiriami bruožai randami ir rytuose, ir vakaruose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-18
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.73 KB
Autoriusinionia
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasKateiva
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nacionalizmas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Kateiva
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą