Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Ekonominiai paradoksai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekonominiai paradoksai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Gifeno paradoksas. Smito vertės paradoksas. Hotelingo paradoksas. Taupumo paradoksas. Leontjevo paradoksas. Praktinė praktinis paradoksų pritaikymas. Išvados.

Ištrauka

Paradoksas - teiginys ar teiginių grupė, kuris pirmu žvilgsniu prieštarauja sveikam protui ir intuicijai. Paprastai tai paaiškinama tuo, kad: arba šie teiginiai klausime nereiškia tiesioginio prieštaravimo, arba keista jų loginė išvada iš tikrųjų nėra prieštara, arba tiesiog pačios prielaidos nėra teisingos (ar negali būti visos teisingos tuo pačiu metu). Šių dviprasmybių ir neapibendrintų teiginių išaiškinimas, kuriais buvo grindžiami visi paradoksai, dažnai turėjo didelę įtaką atradimams įvairiose mokslo srityse.
Žodis "paradoksas" dažnai naudojamas vietoj žodžio prieštara ir atvirkščiai, tačiau skirtumas yra gana didelis, nes prieštara pati savaime reiškia paneigimą, o dauguma paradoksų dažnai leidžia daryti dviprasmiškas išvadas, kurios gali būti teisingos su kai kuriomis išimtimis.[1]
Ekonomikoje taip pat aptinkama paradoksų, nes ekonomika kaip mokslas taip pat yra šiek tiek abstraktus( pavyzdžiui ne visada galime nuspėti kiek ir dėl kokių priežasčių augs šalies ekonomika).Dėl to ir ekonomikos moksle atsiranda paradoksų. Jų yra labai daug, tačiau patys žinomiausi yra šie: Giffeno, Smito vertės, Hotelingo, Taupumo ir Leontjevo paradoksai.

TEORINĖ DALIS
Gifeno paradoksas (Gifeno prekė)
XIX amžiuje anglų statistikas ir ekonomistas Robertas Gifenas pastebėjo, kad kai kurioms kainoms didėjant, jų paklausos kiekis ne tik nemažėja, bet kartais ir didėja. Gifenas pastebėjo, kad brangstant grūdams, o kartu ir duonai jos vartojimas ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo. [5]
Gifeno prekė (Giffen good)- tai prekė, kurios paklausa didėja kartu su kaina, o ne mažėja, kaip teigia bendroji paklausos teorija. Tai apsakytina tik apie labai išskirtines prekes, dėl kurių tiek daug namų ūkio biudžetų, padidėjus kainoms, patiria neigiamą pajamų poveikį, visiškai nustelbiantį normalų pakeitimo(substitucijos) poveikį.[2]
Gifeno paradoksas dažniausiai taikomas kai kuriems maisto produktams, kurių vertė palyginti menka, ir jie yra pigūs: tai bulvės, mėsos subproduktai, pigūs pieno produktai. Jei vartotojo, turinčio labai ribotas pajamas, perkamų prekių rinkinyje kuri nors prekė pabrango, jis patiria neigiamą pajamų poveikį, kuris nustelbia normalų pakeitimo (substitucijos) poveikį. Substitucijos efektas mažina vartojimą didėjant prekės kainai, tačiau pajamų efektas gali būti didesnis ir, veikdamas priešinga linkme, atsveria substitucijos efektą. Pavyzdžiui, pabrangus duonai, sumažėja vartotojo riboto biudžeto perkamoji galia ir jis nebegali nusipirkti to prekių rinkinio, kurį pirkdavo ankščiau. Duona- būtinas maistas ir jos pakeitimo galimybė labai nedidelė, todėl vartotojas atsisako ne duonos, o kitų mažiau būtinų maisto prekių. Kompensuodamas jų netektį vartotojas perka duonos daugiau, nei prieš pabrangimą. Lietuvoje taip pat pastebima, kad dar nemaža dalis gyventojų vis daugiau vartoja duonos ir bulvių, nors jų kainos didėja. [6] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-15
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis61.97 KB
Autoriusvilma86
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekonominiai paradoksai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą