Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žinių ekonomika

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Žinių ekonomikos sąvoka. Žinių ekonomikos aspektai. Žinios ekonomikos ypatumai. Išvados.

Ištrauka

"Tas, kuris gauną iš manęs idėją, naudodamasis ja, nepadaro manęs skurdesnio, kaip ir apšviestas mano lempos šviesa, nepanardina manęs paties į tamsą ." - Tomas Džefersonas

Žinių ekonomika ar žiniomis pagrįsta ekonomika yra sąvoka, kuri apibūdina žinių naudojimą siekiant gauti ekonominės naudos. Ši sąvoka buvo išpopuliarinta, jei ne išrasta Peterio Druckerio, taip buvo pavadintas jo knygos "Netolydumo amžius" 12 skyrius (angl. "The Age of Discontinuity"). Šis terminas tapo reikšmingas Naujojoje Zelandijoje devyniasdešimtųjų viduryje, kalbant apie tai, kaip skirtingi aukštų technologijų verslai, ypatingai kompiuterių programinės įrangos gamintojai, telekomunikacijos ir virtualių paslaugų firmos, taip pat ir mokymo ir tyrimų įstaigos gali prisidėti prie šalies ekonominio vystimosi. Didelis skaičius Naujosios Zelandijos firmų buvo pripažintos kaip labai aukštas inovacijas savo srityje diegančios ir taikančios dėl to, kad savo produktams ir paslaugoms sukurti naudojo žinias bei intelektualų kūrybiškumą. Klasikiniu žinių ekonomikos branduolio pavyzdžiu yra laikomas vadinamasis Silicio slėnis Kalifornijoje, JAV. Savo gyvavimą jis pradėjo prieš 50 metų. Čia savo veiklą pradėjo ir išplėtojo tokios bendrovės kaip Intel, Fairchild, Lockheed, Hewlett – Packard, Google, Nvidia ir kitos. Apskaičiuota, kad Silicio slėnio kasmetinė verslo apyvarta nuo įsikūrimo auga vidutiniškai 35 procentais.
Kaip gi suprantama žinių ekonomika šiandien? Ar tai kompiuteriai, telefonai, internetas? Jei kiekvienas žmogus turės po kompiuterį, o biurai bus prikimšti naujausios technikos, ar tai bus žinių ekonomika?

Žinių ekonomikos sąvoka

Yra teigiama, kad žinių ekonomikos pagrindas - aukštųjų technologijų pramonė. Tačiau Peteris Druckeris mano kad, nors aukštosios technologijos ir madingos, tačiau šios sferos įmonės tesudaro nedidelę dalį įvairių analitikų sudarytų geriausių įmonių sąrašuose. Tiek ekonominį augimą, tiek darbo vietas ir toliau generuoja vadinamosios senosios pramonės šakos. Pastebėtina, kad juose daugėja anksčiau verslu nelaikytų sričių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo privačių įstaigų.
Žinių ekonomika nėra nei aukštoji technologija, nei prioritetinė ūkio šaka, nei ekonomikos šaka apskritai. Žinių ekonomika neišreiškiama kompiuterių ar mobiliųjų telefonų skaičiumi tūkstančiui gyventojų ar elektroninių transakcijų skaičiumi. Žinių ekonomika yra ekonomikos kokybinis įvertinimas, rodantis, jog savo ekonominėje veikloje didelė visuomenės dalis naudoja žinias ir taip susitvarko su kintančios aplinkos iššūkiais.
Šalyse, kurios yra pasaulinės ekonomikos avangarde, balansas tarp resursų ir žinių stipriai pasislinko pastarųjų naudai, tokiu būdu žinios tapo bene svarbiausiu faktoriumi nustatant gyvenimo standartus – labiau nei žemė, priemonės (daiktai) ir darbas. Šiandien daugiausia technologiškai pažengusios ekonomikos yra išties sukurtos žinių pagrindu.
Žinių ekonomika – tai ekonomikos sistema, kur žinios ir informacija, ar kitaip žinių kapitalas, funkcionuoja kaip kertinis elementas ir nulemia individualų ekonominių subjektų ar vietinės ekonomikos elgesį. Ekonominės veiklos pagrindinis uždavinys yra informacijos ir žinių kūrimas bei skleidimas (Won-Ki, 2001). Taigi iš šio apibrėžimo galima padaryti išvadą, kad žinių ekonomikos apibrėžimas naudojamas apibrėžti ekonominę sistemą, kurioje žinios užima svarbiausią vaidmenį, o žinių gamyba yra pagrindinis augimo išteklius. Dažnai vartojami terminai "naujoji ekonomika", "neapčiuopiama ekonomika", "patirties ekonomika" ar "idėjų ekonomika" paprastai naudojami kaip termino "žinių ekonomika" sinonimai. Nepriklausomai nuo sąvokų įvairovės, šis reiškinys reiškia tą patį: žinių ir informacijos dominavimą verslo ir valdymo procesuose bei sprendimų priėmime.
Žinių ekonomikos eroje žinios įgavo esminio resurso statusą, tuo paskatindama naujų paradigmų kūrimą:
- apčiuopiamus išteklius keičia neapčiuopiami;
- poreikis valdyti visas organizacijos dalis;
- perėjimas nuo mokymo prie mokymosi, kuris ne tik naujos edukacijos priežastis, bet ir sukelia naujo tipo mokymąsi;
- perėjimas nuo vertės darbui prie vertės rezultatui (Raich, 2000).4 ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-07
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.66 KB
AutoriusNikolas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ziniu ekonomika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą