Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>A. Maršalo politinės ekonomijos principai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

A. Maršalo politinės ekonomijos principai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Alfredas Maršalas. A. Maršalo politinės ekonomijos principai. Išvados. Terminai.

Ištrauka

Kas yra politinė ekonomija? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo pačią bendriausią politinės ekonomijos sąvoką. Taigi "politinė ekonomija" tai mokslas apie visuomeninius gamybinius santykius. Pats žodis ekonomija nusako išteklių ar laiko taupų naudojimą, bei naudą, gaunamą taupant. Taupus išteklių naudojimas vyksta ten, kur vyksta ūkinė veikla, tai yra žmonių veikla, grindžiama plačiai suprantamu ekonominiu skaičiavimu.
Politinės ekonomijos pradžių pradžia galime laikyti jau XVIII a. Tai buvo klasikų teorijų ir požiūrių koregavimas ir pritaikymas prie to meto iškilusių ekonomikos problemų. Buvo manoma, kad darbo pasidalijimas ir mainai sutaiko savanaudiškus individo mainus. Mainai buvo suprantami, kaip varginančio darbo iškeitimas į malonius dalykus.
Ekonomikos mokslas, ilgą laiką buvo tik teiginiu ir patarimu, tinkamu atskiriems šalies ūkio atvejams ar tikslams, apibendrinanti. Tik nuo XVIII a. buvo stengtasi suvokti visą ekonominį gyvenimą ir bandytą ekonomistų teorijas pritaikyti realybėje. Dabartiniu laikotarpiu - nuolat plečiant ekonomikos mokslo sritį, suteikiamas vis glaudesnis tarpusavio sąryšis ir tikslumas.
Alfredas Maršalas buvo vienas iš pirmųjų politinės ekonomijos pradininkų, kuris paliko neišdildomą palikimą ekonomikos raidos istorijoje. Šiame rašto darbe bandysime aptarti Alfredo Maršalo politinės ekonomijos teoriją, jos pritaikymą, bei jo teorijos tolimesnę raidą.

Alfredas Maršalas (1842 – 1924) vienas žymiausias ir didžiausią palikimą palikęs anglų ekonomistas. Nuo pat mažų dienų pasižymėjęs neeiliniais gabumais matematikos srityje. Jo sugebėjimai ir noras siekti mokslo aukštumų, leido jam aukštuosius mokslus baigti Kembridžo universitete, ir nepaklūsti tėvui, kuris buvo liepęs tapti dvasininku. Daug pastangų ir laiko skirdamas studijoms, jis tuo pačiu metu dar domėjos ir filosofija, gilinosi į moralės klausimus susijusius su žmonijos elgesiu bei visuomeninės organizacijom. Baigęs mokslus toliau plėtė savo žinias politinėje ekonomijoje. Tapo dėstytoju ir savo žiniomis bei patirtimi dalinosi su studentais dėstydamas politinės ekonomijos paskaitas. Daugybę metų vis labiau plėsdamas savo akiratį ekonomikos srityje, A. Maršalas nusprendė įkurti politinės ekonomijos Kembridžo mokyklą, kitaip dar vadinama neoklasikų mokykla. Šioje mokykloje ekonomijos mokslas nagrinėjo tiek turtą ir turtėjimą, tiek žmonijos elgesį, norint suprasti kodėl buvo padarytas vienoks ar kitoks žmonijos sprendimas. Neoklasikai ekonominės veiklos subjekto ir objekto sąveiką nagrinėja kaip gamybos kaštų ir pelno kategorijos išraišką. Jų dėmesio centre atsiduria ekonominė elgsena. Visa tai pakeitė ekonomikos mokslo turinį ir sampratą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis16.26 KB
Autoriusmoni
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdr. A. Grebliauskas
Švietimo institucijaKlaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word A. Marsalo politines ekonomijos principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija / 2 Klasė/kursas
  • dr. A. Grebliauskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą