Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Keinso taupymo ir vartojimo modelis
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Keinso taupymo ir vartojimo modelis

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Pusiausvyra I - valstybės išlaidos. Fiskalinė politika recesijos metu. Pusiausvyra II - mokesčiai. Subalansuoto biudžeto multiplikatorius. Fiskalinė politika ekonominio pakilimo ir infliacijos metu. Savaiminiai stabilizatoriai. Biudžeto deficitas ir valstybės skola. Fiskalinės politikos įtaka užsienio pozicijos stabilumui. Fiskalinio deficito tendencijos ir veiksniai pereinamosios ekonomikos šalyse. Išvados.

Ištrauka

Fiskalinė politika pagrįstai laikoma valstybės ekonominės politikos branduoliu ir jos galingiausiu įrankiu. Fiskalinė politika tiesiogiai įtakoja visuomeninių išteklių panaudojimą ir agreguotos paklausos lygį. Kartu su pinigų ir valiutos kurso politika ji sąlygoja valstybės skolos dydį, mokėjimų balanso rodiklius, infliacijos lygį ir ekonominį augimą. Sudėtinės fiskalinės politikos dalys (mokesčių, valstybės išlaidų politika, valstybės skolos valdymas) daro įtaką ekonominių agentų (gamintoju ir vartotojų) elgsenai, jų lūkesčiams ir planams. Fiskalinė politika turi įtakos pajamų ir turto perskirstymui visuomenėje. Labai dažnai didelis makroekonominis disbalansas, kiek išorinis, tiek ir vidinis, susiklosto dėl fiskalinio disbalanso, laiku nesukoreguoto fiskalinės politikos priemonių pagalba.
Čia paprasto Keinso modelio pagalba pademonstruosiu valstybės finansų vietą ekonomikoje ir jų makroekonominio efekto teorinius principus.

Pusiausvyra I - valstybės išlaidos

Žinoma, kad Keinso modelis yra grindžiamas tokiomis prielaidomis:
1. Pagrindinis makroekonominis disbalansas Keinso modelyje yra nepilnas užimtumas (arba bedarbystė). Kadangi tai yra ne atskirų įmonių, fermų ar įstaigų problema, jo sprendimo būdų paieška adresuojama valstybei. Kitaip tariant, pilnas užimtumas siekiamas, taikant tam tikras valstybės politikos priemones. Infliacija modelyje nėra nagrinėjama - daroma prielaida, kad kainų lygis išlieka pastovus. Tai yra sąlygos, realiai egzistavusios, kai Keinsas kūrė savo makroekonominį modelį Didžiosios depresijos metu. Ir nors nesikeičiančių kainų prielaida yra gana griežta, su ja galima sutikti, jei tiriamas trumpalaikis periodas.
2. Vartojimas tiesiogiai priklauso nuo pajamų, išskyrus tam tikrą dalį, kuri vadinama autonominėmis namų ūkių pajamomis a (supaprastintai tai yra pajamų lygis, kuris užtikrina individų fiziologinių poreikių minimalų patenkinimą, leidžiantį tik išgyventi, ir yra fiksuotas bet kuriai ekonominei sistemai). Didėjant pajamoms, didėja ir vartojimas, bet mažesne proporcija, nes dalis pajamų skiriama santaupoms. Vartojimo padidėjimą apsprendžia taip vadinamas ribinis polinkis vartoti MPC, kuris parodo, kiek namų ūkiai išleidžia vartojimo prekėms/paslaugoms iš kiekvieno papildomo (ribinio) pajamų piniginio vieneto ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-21
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis80.77 KB
AutoriusMantas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Keinso taupymo ir vartojimo modelis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą