Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Senovės ekonomikos idėjos mąstytojų darbuose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Senovės ekonomikos idėjos mąstytojų darbuose

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Pirma dalis. Pirmasis ekonomistas. Šlovingasis seras Viljamas Petis. Pjeras de Buagilberas. Džonas Lo. Gydytojas Kenė. Išvados.

Ištrauka

Kai pirmykštis žmogus pirmą kartą pasidarė akmeninį kirvį ir lanką, tai dar nebuvo ekonomika. Bet, turėdama kelis kirvius ir lankus, grupė medžiotojų nudobė elnią. Mėsą jie pasidalijo po lygiai. Pamažu bendruomenės gyvenimas darėsi vis sudėtingesnis. Tam tikroje raidos stadijoje atsiranda darbo produktų mainai tarp bendruomenių ir jų viduje . Tai buvo , nors ir primityvi , neišsivysčiusi , bet jau ekonomika , nes čia jau buvo ne tik žmonių santykiai su daiktais , bet ir jų savitarpio santykiai visuomenėje. Ir ne santykiai apskritai , o materialiniai santykiai , susiję su žmonėms gyventi reikalingų gėrybių gamyba ir paskirstymu. Tuos santykius Marksas pavadino gamybiniais .
Ekonomika yra visuomeninė materialinių gėrybių gamyba , mainai , paskirstymas bei vartojimas ir dėl to atsirandančių gamybinių santykių visuma . Ekonomika yra tokia pat sena , kaip ir žmonių visuomenė.

Pirmasis ekonomistas

Mokslas atsiranda tik brandžios vergovinės santvarkos , besiremiančios kur kas labiau išsivysčiusiomis gamybinėmis jėgomis , epochoje. Vienaip ar kitaip suvokti ekonominio gyvenimo faktus pradėta gerokai prieš tai , kai 17 a. išsiskyrė atskira mokslo sritis - politinė ekonomika . Daugelis ekonominių reiškinių buvo žinomi jau senovės egiptiečiams arba graikams :mainai , pinigai , kaina, prekyba, pelnas , palūkanos. Svarbiausias tos epochos gamybiniu santykių bruožas - vergovė .Ekonominė mintis iš pradžių nebuvo atsiskyrusi nuo kitų mastymo apie visuomenę formų.
Tarybinis mokslininkas D. Rozenbergas knygoje , išėjusioje 1940 m. , pradėjo nuo senovės graikų , o kai kurie mūsų pokariniai autoriai ekonominės minties šaknų ieško : senovės Egipto papirusuose , karaliaus Hamurapio įstatymų kodekse, iškaltame akmeniniame stulpe , senovės indų "Vėduose" . Nemaža ekonominių žinių yra biblijoje . Čia aiškinamas ekonominis gyvenimas senovės žydų ir kitų tautų , gyvenusių Palestinoje ir aplinkinėse žemėse 2ir1 tūkst. prieš mūsų erą. Paprastai tai aiškinama įsakymų, nurodymų, kaip žmonės turi elgtis, forma.
Ekonomikos teorijų istorikas amerikiečių profesorius Dž. F. Belas skiria biblijai didelį skirsnį, o visus kitus to meto šaltinius visiškai ignoruoja. Mokslas pamažu taikomas prie to šių dienų gyvenimo fakto.
Hamurapio įsakymus, bibliją, Homero poemas istorikas ir ekonomistas turi vertinti pirmiausia kaip žinių apie senovės tautų ūkinę buitį šaltinius. Tik po to galima kalbėti apie juos kaip apie paminklus ekonominės minties, kuri tam tikru mastu yra praktikos apibendrinimas, atsiejimas, abstrakcija. Šumpeteris savo knygą pavadino " Ekonominės analizės istorija" ir pradėjo ją nuo graikų klasikinių mąstytojų.
Ksenofonto, Platono ir ypač Aristotelio raštuose pirmą kartą mėginta teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės santvarką. Apie ekonominę mintį Marksas sakė : " Kiek graikai kartais daro atsitiktinius ekskursus į šią sritį, jie parodo tokį pat genialumą ir originalumą, kaip ir visuose kitose srityse"...
Žodžiu "ekonomija" ( oikonomia-žodis, kilęs iš graikų kalbos žodžių" oikos"-namas, ūkis ir "nomos"-taisyklė, įstatymas) pavadintas specialus Ksenofonto veikalas, kuriame dialogo forma nagrinėjamos protingos namų ūkio ir žemdirbystės tvarkymo taisyklės. Tokią prasmę šis žodis išlaikė ištisus amžius. Aristotelis terminą "ekonomija " ir iš jo kilusią " ekonomika " vartojo ta pačia prasme. Jis pirmą kartą išanalizavo pagrindinius tuometinės visuomenės ekonominius reiškinius bei dėsningumus ir tapo iš esmės pirmuoju mokslo istorijoje ekonomistu. Jis buvo vienas iš didžiausių mąstytojų mokslo istorijoje-sociologijos-kūrėjų. Sociologiniai Aristotelio veikalai : " Nikomacho etika " ir " Politika " - traktatas apie valstybės santvarką. Jis kūrė teorijas ir darė išvadas ne iš samprotavimų, bet visada remdamasis kruopščia faktų analize.
Aristotelis išliko kaip išmintingas mokytojas,visada apsuptas mokinių ir padėjėjų. Jo filosofinė mokykla įėjo į istoriją peripatetikų (vaikštinėjančių) pavadinimu. " Politika'' ir ''Etika'' - tai savotiški pokalbių, kartais samprotavimų, visiems girdint, užrašai. Aristotelio, kaip ekonomisto, nuopelnas yra tai, kad jis pirmasis išaiškino kai kurias politinės ekonomikos kategorijas ir tam tikru mastu parodė jų sąryšį. Jis nustato dvi prekės puses - vartojamąją vertę ir mainomąją vertę, analizuoja mainų procesą. Jis kelia klausimą , kuris visada rūpės politinei ekonomijai,teisingai samprotauja apie pinigų kilmę bei funkcijas ir pagaliau savitai reiškia mintį apie jų virtimą kapitalu pinigais, duodančiais savininkui naujų pinigų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-22
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis23.78 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Senoves ekonomikos idejos mastytoju darbuose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą