Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Ekonominės teorijos>Laisvosios rinkos principai ekonomistų klasikų darbuose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Laisvosios rinkos principai ekonomistų klasikų darbuose

Aprašymas

Priešistorė. Lietuvos Respublikos (LR) principai ekonomistų klasikų darbuose. Adamas Smitas. Žanas Sėjus. Davidas Rikardas. Džonas Stiuartas Milis. Lietuvos Respublikos (LR) principai ekonomistų neoklasikų darbuose. Alfredas Maršalas. Laisvosios rinkos oponentai. Laisvosios rinkos teorijos taikymas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES). Laisva rinka ir Europos Sąjunga. Laisva rinka ir Lietuva. Išvados.

Ištrauka

Laisvoji Rinka – tai toks būdas koordinuoti veiksmus ekonomikos sferoje, kur gaminamų prekių
kiekis, resursai ir administravimo būdas yra vystomas spontaniškai, anoniminiais dalyviais –
gamintojais ir vartotojais.
Darbe bus apžvelgiami laisvosios rinkos principai remiantis ekonomistų klasikų ir neoklasikų
darbais. Nagrinėsime laisvosios rinkos atsiradimo priešistorę bei pagrindinius istorinius veikėjus,
kurie prisidėjo prie laisvosios rinkos sukūrimo, tobulinimo bei įgyvendinimo.
Kadangi laisvoji rinka vienu metu yra labai norima bet sukelia nemažai prieštaravimų tarp jos
šalininkų ir priešininkų, apžvelgsime laisvosios rinkos priešininkų teorijas.
Taip pat bus analizuojama Europos Sąjungos ekonomika ir jos atitikimas laisvajai rinkai.

Ekonomikos mokslas, ilgą laiką buvęs teiginių ir patarimų, tinkamų atskiriems šalies ūkio
atvejams ar tikslams, apibendrinimu, tik nuo XVIII a. pradeda suvokti visą ekonominį gyvenimą, o
dabartiniu laikotarpiu – jį nuolat plečia, suteikia jam vis glaudesnį tarpusavio sąryšį ir tikslumą.
Ekonomikos mokslo raidoje galima išskirti tokias stadijas (žr. Pav.)
1. Ekonominės minties priešistorė (seniausieji iki Antikos laikai);
2. Antikos ekonominė mintis (V a.pr.m.e. – I a.);
3. Ankstyvųjų ir vidurinių amžių mintis (II – XIV a.);
4. Vėlyvųjų viduramžių ekonominė mintis: ankstyvasis ir vėlyvasis merkantilizmas,
fiziokratų teorija, klasikinės politinės ekonomijos užuomazgos (XV – XVIII a.);
5. Naujųjų amžių ekonominė mintis: klasikinė politinė ekonomija ir jos kritikai (XVIII –
XIX a.);
6. Šiuolaikinė ekonominė mintis: maržinalizmo teorija, istorinė mokykla, neoklasikinė
Kembridžo mokykla, keinsizmas, monetarizmas ir XX a. II pusės naujausios ekonomikos
teorijos (XIX a. II pusė – XX a.).
1615 m. prancūzų merkantilistas Antuanas Monkretjenas (Monkretjen, Anthuan, 1575 – 1621)
pirmą kartą literatūroje panaudojo terminą "politinė ekonomija", kuris vėliau buvo įvairiai
traktuojamas.
Merkantilizmas (merkantilism) – ekonominių pažiūrų sistema, pabrėžianti mainų ir prekybos,
kaip nacijos gerovės šaltinio, bei aukso svarbą, ypač skatinant eksportą ir nepalaikant importo.
A.Monkretjenas savo darbe "Politinės ekonomijos traktatas, skirtas karaliui ir karalienei"
monarchui pataria, kaip valdyti valstybės turtą, ginti savo šalį nuo užsienio kapitalo įsivežimo.
Politinės ekonomijos atsiradimas su A.Monkretjeno vardu siejamas tik formaliai, nes politinė
ekonomija kaip teorija atsirado visiškai savarankiškai XVIII a. daugelyje pasaulio šalių ir vadinama
įvairiai: nacionaline ekonomija, ūkio mokslu, valstybine ekonomija ir pan. Kartu ekonominių
problemų tyrimas ir analizė jo dėka peržengė uždaro feodalinio natūrinio ūkio ribas (ekonomijos)
ribas; politinė ekonomija pradėjo tyrinėti valstybės ūkio problemas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-03
DalykasEkonominės teorijos referatas
KategorijaEkonomika >  Ekonominės teorijos
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis139.5 KB
AutoriusJaroslav
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasR. Bučienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasMatematikos ir informatikos fakultetas
Failo pavadinimasAdobe Acrobat Laisvosios rinkos principai ekonomistu klasiku darbuose [speros.lt].pdf
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • R. Bučienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą